- kantriai
- kañtriai prv. Kañtriai áiškinti, láukti.
.
kantriai
Look at other dictionaries:
kantrus — kantrùs, ì adj. (4) K, J, Slnt, K.Būg, kañtrus (2); SD30,373, R, LsB261, N, M 1. kuris gali ramiai kęsti, kentėti, santūrus: Kantrùs pakenčia Dkš. Kad ir kantrùs, vis tiek pradėjo bartis Ds. Tai kantrus vaikas: užsigauna ir nerėkia Vb. Anas… … Dictionary of the Lithuanian Language
nukęsti — nukę̃sti, nukeñčia, nùkentė 1. tr., intr. patirti vargą, skausmą, nuostolį, vargti, nukentėti: Turėjo daug vargo nukęsti V.Kudir. Oi kad namie tik liktai, tai vargelio nukęstai! TŽI180. Ir šalčio reikia nukęst! Lp. | Jei liaudis kentės, tai… … Dictionary of the Lithuanian Language
nukentėti — 1. tr. iškentėti (skausmą, nemalonumą...) iki galo: Daug vargelių ir daug kryželių reiks kantriai nukentėt Vnž. Reikė[jo] gėrybėmis pasidžiaugtie, vargą nukentėtie Tat. Nusimirė – nukentėjo jau savo ArchXXXIX80. Kožnas, nukentėjęs taip savo… … Dictionary of the Lithuanian Language
pabumbėjimas — dkt. Vieni̇̀ kañtriai, kiti̇̀ su pabumbėjimais láukia sàvo eilė̃s … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
zirinti — zi̇̀rinti vksm. Seniai̇̃ galąstu pjūklu sẽnis kañtriai zi̇̀rino málkas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atgailauti — atgailauti, auja, ãvo intr.; Mš daryti atgailą, gailėtis: Atgailaudama ji kantriai slaugė sergančią I.Simon. Ir jam gera, kad ragana su raganiukais atgailauja (ps.) P.Cvir … Dictionary of the Lithuanian Language
atidvėsti — 1 atidvė̃sti, atìdvesia, atìdvėsė intr. 1. refl. SD209, R247, K atsikvėpti: Jam užaugo skaudulys, ir nebegalėjo nė atsidvė̃st Lnkv. Teip uždusau – nebegaliu nė atsidvė̃st Brž. Paršas priputęs, kad net neatsìdvesia Skr. Jis neatsidvė̃sdamas… … Dictionary of the Lithuanian Language
atiturėti — atiturėti, atìturi, ėjo 1. tr. atlaikyti: [Kunigas] atàturi mišią i išeina Dglš. | Ir zekvijas ataturėjau, ir paminklą pastačiau Rk. 2. refl. Sut, DŽ, FrnW, Ktk, Lnk atsilaikyti, pasipriešinti: Vokiečiam atsiturėdavo, ir gan Brž. Daug krito… … Dictionary of the Lithuanian Language
atitūpti — atitū̃pti, atìtupia, atìtūpė intr. KŽ, attū̃pti K, KŽ, atatū̃pti KŽ 1. refl. Š, KŽ sulenkti kojas tupiant (apie paukščius, vabzdžius): Višta tupia, atsìtūpė gūžtoje DŽ. Atsìtupia bet kur i pameta kiaušinį [višta] Klt. Atsitūps kurtinė perėti… … Dictionary of the Lithuanian Language
atplaukti — 1 atplaũkti, ia (àtplaukia), àtplaukė intr. 1. K plaukiant priartėti: Atsitūpęs šeškas ant kranto upės, ežero, tvenkinio, kantriai laukia, kol atplauks žuvytė Blv. ║ atslinkti vandeniu: Jei pamatysi jūroje atplaukiant pieno putą, tai žinok,… … Dictionary of the Lithuanian Language
